VYTAUTAS DAUJOTIS: Globalios migracijos sutartis prilygsta Europos susinaikinimo aktui.

Argi ne logiška taip manyti, jeigu Lietuvos prezidentė pritaria Globaliam migracijos paktui, kurį Jungtinių Tautų organizacija pasiryžusi patvirtinti gruodžio pradžioje? Vadinasi, ji pritaria ir jos teiginiui, esą migracija „nėra nevilties aktas“? Tai kas tada ji yra? Visuotinis nušvitimas?

Gerai susipažinęs su šio dokumento turiniu Vilniaus universiteto profesorius Vytautas DAUJOTIS sako, kad Globalios migracijos sutartis prilygsta Europos susinaikinimo aktui.

– Bandoma sudaryti įspūdį, kad šį dokumentą puola jo neskaitę gūdūs provincialai, o visažiniai, kaip antai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jau šiandien garantuoti, kad nebus neigiamų pasekmių. Jūs irgi manote, kad ginčas kilęs tarp žinančių ir nežinančių?

– Nemanyčiau, bet apmaudu, kad apie šią sutartį Lietuvoje kalbama tik dabar, nors Europos parlamente jis buvo svarstomas jau pernai, metų viduryje. Ar mes gavome apie tai žinių iš savo europarlamentarų? Tai kam mes juos renkam? Kad jie sočiai pagyventų?.. Įdėmiai perskaičius šį dokumentą, jo esmę galima nusakyti keliais sakiniais.

– Kokia ji?

– Migracija yra žmogaus teisė, tokia pati, kaip ir žmogaus teisė į gyvybę, laisvę, asmens saugumą ir pan. – šiuo dokumentu migraciją norima išstumti į tokį lygmenį. Čia nekalbama apie pabėgėlius – dėl jų viskas aišku – yra tarptautinės sutartys, juridinės normos, kaip su jais tvarkytis, kaip padėti, – čia kalbama apie tuos, sakykime, ekonominius migrantus, apie meduoliu reguliuojamą migraciją: kur šauna į galvą, ten ir vyksti, bet geriau ten, kur geriau maitina. Nors Globalios migracijos sutartis nėra teisiškai saistantis dokumentas, bet bus daromas saistantis.

– Kodėl?

– Visų pirma, tuo suinteresuotos Europos Sąjungos viršūnės. Svarstant jį Europos Parlamento komitetuose buvo pabrėžta, kad „tarptautinė migracija gali prisidėti prie socioekonominės plėtros – Europa sensta ir jauni darbininkai yra reikalingi mokant pensijas nebedirbantiems Europos senukams“. Ši mintis atrodo gana kvaila, ypač po gautos pamokos – juk A.Merkel kvietimas „ateikite“ turėjo įrodyti, kad plūstelėję srautai visiškai nenusiteikę didinti jį priėmusių valstybių bendrojo vidaus produkto. Dar naiviau tikėtis, kad jie karšins europiečius – jie geriau pritaikys jų pačių išrastą eutanaziją, padėdami nukeliauti į aną pasaulį, ir pagal savo papročius valdys Europą.

– Vadinasi, ir mūsų prezidentė, ir premjeras, ir ministras šiuo atžvilgiu yra arba apsimeta žemažiūriais?

– Visame tekste daugybę kartų pakartota: „šalys įsipareigoja“, bet tai tėra tipiškas žaidimas, kuris paprastai turi ir tęsinį. Paimkime kad ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Kaip suderinti joje įtvirtintą žodžio laisvę ir mūsų dienų naujadarą – „neapykantos kalbos“ įstatymą, nuo kurio Vakaruose jau nukentėjo dešimtys tūkstančių žmonių, – jis aiškiai kertasi su žodžio laisve. Jei tavo nepolitkorektiškas žodis šokiravo žmogų, pagal „neapykantos kalbos“ įstatymą gali būti užtampytas teismuose. Šio įstatymo aukų itin daug Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Jo priešistorė mus nukeltų į 1948 metus, kai priimant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją Tarybų Sąjunga stengėsi įterpti žodžio laisvės apribojimus, nes esą visiškai laisvas žodis gali skatinti fašizmą. Debatai buvo sunkūs, bet tąkart Vakarų šalims pavyko atsilaikyti. Šiandien Vakarų demokratijų priešinimasis atrodo absurdiškai, žinant, kad tos pačios šalys, tarp jų ir ES valstybės bei Europos Taryba, po kelių dešimtmečių su dideliu entuziazmu kriminalizavo „neapykantos kalbą“.

– Vienoje paskutinių savo kalbų Vokietijos kanclerė atvirai sako, kad šalims narėms reikia būti pasiruošusioms atiduoti savo suverenumą tvarkingos procedūros būdu. Einama va bank?

– Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kaip išradingai Europos žmogaus teisių teismas ir ES teisingumo teismas griauna nacionalinės teisės rėmus grynai šalies jurisdikcijai priklausančiose srityse. Pavyzdžiui, jų sprendimu ES narės negali nepripažinti kitoje šalyje narėje sudarytos vienalytės santuokos, jei tuo remiamasi norint apsigyventi toje šalyje narėje. Panaši byla jau svarstoma Lietuvos Konstituciniame Teisme. Galima numanyti, kad išimtinio pripažinimo atveju, po vietinių homoseksualistų skundo dėl diskriminacijos, kitas žingsnis bus vienalyčių santuokų įteisinimas. Europos Žmogaus Teisių ir ES Teisingumo teismai yra neabejotini Europos federalizacijos instrumentai. Federalizuotoje Europoje, manau, išliktų tik didžiosios tautos – vokiečių, prancūzų, – mažosioms būtų skirta nunykti.

– Toks ir yra numanomas „Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarties“ tikslas?

– Tai galutinis tikslas. Dabar senstančioms dėl griaunamos šeimos institucijos turtingoms Europos šalims labiau rūpi pritraukti jaunesnės darbo jėgos iš kitų šalių. ES viduje žmonės gali laisvai migruoti, bet iš tikrųjų dominuoja vienpusis judėjimas: iš rytinės į vakarinę jos dalį yra jau emigravę apie 20 milijonų žmonių; vien iš Lietuvos išbėgo beveik 1 milijonas. Apie tai nekalbama Briuselyje, vakariečius tai tenkina, tačiau to jiems per mažai. Cituoju iš Globalios migracijos sutarties: „Saugi, tvarkinga ir reguliari migracija yra naudinga visiems, jei ji vyksta informuotai, planingai ir sutariant visoms dalyvaujančioms šalims. Migracija niekada neturi būti nevilties aktas. Jei taip atsitinka, mes turime bendradarbiauti atsiliepdami į migrantų poreikius, kai jie yra pažeidžiamoje padėtyje, ir iš to kylančius iššūkius…“ Jums irgi atrodo, kad čia kažkas ne taip? Juk didžiajai Lietuvos ir visų kitų šalių migrantų daliai, atmetus, karjeros ar studijų atvejus, migracija yra nevilties aktas. Iš tikrųjų jie yra emigrantai, paliekantys savo šalį dėl to, kad negali išlaikyti šeimos, nemato perspektyvų savo vaikams, nesusitaiko su nuolatiniu pažeminimu. Todėl pagrindinis tikslas turėtų būti padėti šalims susikurti žmogiškas gyvenimo sąlygas. Deja, peršamoje sutartyje tam skirtas tik vienas sakinys, kad „Turime dirbti kartu, kurdami sąlygas, kurios leistų bendruomenėms ir individams saugiai ir oriai gyventi savose šalyse“, ir tik vienas iš 23 tikslų, kuriame labai trumpai paminėti keli veiksmai iš teisiškai nesaistančių JT dokumentų. Visa kita perša kitokią migracijos prasmę: greičiau atmesk atgyvenusius tautinius sentimentus ir palik savo varganą kraštą, tavimi pasirūpins turtingesnės šalys, – tai tavo prigimtinė teisė.

– Kam naudinga tokia sutartis iš tikrųjų?

– Kažin ar ji naudinga Lietuvai, kažin ar ji naudinga trečiosioms šalims, iš kurių išvažiuoja energingiausi žmonės. Po keistoko A.Merkel kvietimo kilusi nevaldoma imigrantų banga sukėlė aibę problemų, tačiau nenumalšino turtingos, bet senstančios ir nuo gyvenimo pavargusios dalies Europos iliuzijų karšintis imigrantų sąskaita ir ES viršūnėlės Jungtinėse Tautose inicijavo migracijos sutarties rengimą. Bendraminčių rado JAV administracijoje su tuometiniu prezidentu Baraku Obama. Sutartis turėjo įteisinti ES imperines užmačias kontroliuoti šį procesą globaliai, planingai, pagal poreikius, Briuseliui atsirenkant tinkamiausius, o nelabai tinkamus išstumdant pakraščiais. Taip valdoma migracija tenkintų ir tarptautinių verslo bei finansinių korporacijų, kurioms trukdo sienos, tikslus. Situacija ėmė kardinaliai keistis, kai JAV prezidentą Baraką Obamą pakeitė Donaldas Trampas. Jau vien tas faktas, kad jis buvo išrinktas prezidentu, rodo, kad Amerika, neoliberalizmo, liberalmarksizmo ir skatinamų seksualinių perversijų lopšys, pirmoji ir pradeda susigrąžinti sveiką protą. D.Trampas pareiškė šios sutarties nepasirašysiąs, nes tarptautinė bendrija, kuriai, anot jo, iš tikrųjų atstovauja amorfiška trečiojo pasaulio kleptokratų grupė ir baili, neryžtinga bei savęs nekenčianti Europa, nori nuspręsti, kokią masinės migracijos politiką turi vykdyti visas pasaulis. Ko Ameriką gali pamokyti svetimšalių getais nusėta Europa? Amerika juk – migrantų šalis, ji turi milžinišką ir, beje, sėkmingą patirtį juos integruodama į šalies visuomenę. Jums niekad nekilo klausimas, kodėl vidurinis švietimas ten gana žemo lygio? Negali būti, kad jie nesuprastų ir nevertintų švietimo vaidmens žmogaus gyvenime. Žinoma, jie supranta. Bet jau Amerikos „tėvai“ Franklinas, Džefersonas, kiti suvokė ir tai, kad integracija bei asimiliacija sėkminga gali būti tik tuo atveju, jeigu ji bus pradėta nuo vaikų. Kadangi iš skirtingų šalių atvykusių vaikų pasirengimo lygis labai skiriasi, mokymo lygis buvo nuleistas iki tokio lygmens, kad ir labiausiai nepasirengę vaikai nesijaustų diskriminuojami. Suprasdami ypatingą švietimo reikšmę šalies gerovei, amerikiečiai vidurinio mokymo trūkumus kompensuoja aukštajame moksle.

– Kuo paaiškintume Lietuvos vadovų entuziazmą šito pakto atžvilgiu?

– Yra kelios priežastys. Pirmiausia, jie yra Briuselio prižiūrimi administratoriai. Klusnūs bet kokio režimo administratoriai gyvena sočiai, smegenų labai alinti nereikia, komandos vis tiek ateina iš šalies. Kad ir kaip gaila, per tris dešimtmečius mes taip ir neįsisąmoninome turį savo valstybę. Tam yra ir objektyvių priežasčių: pusei amžiaus Lietuvai praradus valstybingumą, matyt, trijų dešimtmečių per maža, kad iš lietuvio būtų išmuštas vergiškumas. Kitos Europos šalys, nors Jaltos sutartimi paliktos TSRS įtakos zonoje, vis dėlto tvarkėsi laisviau, jose nebuvo draudžiama privati iniciatyva, smulkusis verslas. Kita vertus, iš Lietuvos išeidama Rusija pasiliko Lietuvoje. Iš daugybės pavyzdžių pateiksiu vieną. Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus retorika skamba antiputiniškai, bet jam lipant karjeros laiptais jokiai Lietuvos valdžiai klausimų nekėlė šalia jo nuo 1993 m. nuolat figūruojantis žmogus iš Orenburgo, ką tik baigęs Maskvos tarptautinių santykių institutą, vadinamąją šnipų ar žvalgybininkų mokyklą, kur buvo ruošiami ir aukščiausi KGB pareigūnai. Tai Andrius Krivas, dabar Užsienio reikalų ministerijos paskyrimu einantis Lietuvos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pareigas.

– Nors daugiau kaip dešimt pasaulio valstybių atsisako ar dvejoja pasirašyti Globalios migracijos sutartį, tačiau vis tiek ji bus priimta jau po geros savaitės. Koks bus Lietuvos balsas?

– Manau, kad Lietuva balsuos – kaip Briuselis pageidaus. Gera žinia ta, kad kupeta kitų valstybių atsisako dalyvauti šiame „projekte“, kad ateinantį pavasarį keisis Europos Parlamento sudėtis. Pagal Europoje kylančias nuotaikas, jis gali įgauti tikrą jėgą, užtat ir Lietuvai labai svarbu ten pasiųsti aktyvius ir nesavanaudžius atstovus. Europos Sąjunga pamažėle braška, bet vis dėlto geriau, kad ji nesubyrėtų, nes griūties atveju didžiosios valstybės dėl savo interesų mažų valstybių nepasigailėtų; maža to, pavyzdžiui, dar imtų ir sudarytų kokį paktą su V.Putinu dėl Lietuvos. Ar tai nėra tikėtina? Juk šiandien, nepaisant Ukrainos tragedijos, Vokietija kaip niekur nieko Rusijai sumoka milžiniškas sumas už tiekiamas dujas ir dar plečia apimtis, nors jas galėtų be didesnių nuostolių importuoti iš kitur, Prancūzija tai pačiai Rusijai pardavinėja moderniausius ginklus… Na, o P.Porošenka Rusijoje stato naują saldainių fabriką. Biznis yra biznis.

..

..

..

..

..

Reklama

2 komentarai “VYTAUTAS DAUJOTIS: Globalios migracijos sutartis prilygsta Europos susinaikinimo aktui.

Pridėti Jūsų

  1. JT migracijos pakte iškeliamos esminės 23 su migracija susijusios problemos:

    1. Duomenų apie migracijos srautus ir jos priežastis stoka, bei visuotinės viešai prieinamos sistemos talpinančios šią informaciją nebuvimas. Siūloma sukurti tarpvalstybinė informacijos centrą talpinantį susijusią informaciją. Sistemą renkančią ir apdorojančią informaciją realiu laiku, bei jungiančią su migracijos klausimais susijusias skirtingų valstybių duomenų bazes.

    2. Vidinių teritorinių priežasčių verčiančių vietos gyventojus palikti savo gyvenamą teritoriją ir emigruoti sumažinimas. Siekiama sukurti palankias gyvenimui salygas tam, kad nereikėtų emigruoti. Teisingai įgyvendinus pirmąjį punktą ir išsiaiškinus migracijos priežastis skiriamas dėmesys padėti valstybėms pačioms išspręsti šias problemas: ekonominė, kultūrinė suirutė ar klimato kaitos padariniai, aplinkos degradacija.

    3. Tikslios informacijos apie visus migracijos etapus pateikimas. Siekiama sukurti visuotinė viešai prieinamą sistemą, kurioje būtų pateikti duomenys apie migracijos kelius, punktus, galimybes skirtingose valstybėse bei informacija susijusi su valstybių įstatymais, vizomis, formalumai, reikiamais dokumentais, įsidarbinimo, studijų galimybėmis, bendrais reikalavimais bei pragyvenimo konkrečioje šalyje kainomis. Šiuo punktu yra siekiama sukurti aiškią sistemą legaliai migracijai vykdyti.

    4. Visi migrantai privalo turėti tapatybę patvirtinančius duomenis. Civilinio registro sistemos tobulinimas. Neregistruotų individų registravimas. Kelionių dokumentų suvienodinimas tarptautiniu mastu. Nelegalią migraciją siekiama panaikinti registruojant visus žmones ir suteikiant jiems tarptautinę tapatybę.

    5. Legalios (reguliarios) migracijos kelių atvirumo užtikrinimas. Legalios migracijos teisinio reguliavimo revizija, lengvesnio judėjimo tarp valstybių norint dirbti ar studijuoti užtikrinimas.

    6. Teisingų darbo sąlygų užtikrinimas. Priverstinio, išnaudojančio bei vaikų darbo panaikinimas. Įdarbinimo įmonių auditas, įdarbinimo kainų nustatymas. Įdarbinimo sektoriaus reguliavimo ir priežiūros aparato steigimas.

    7. Migrantų silpnybių nustatymas ir jų sumažinimas. Didžiausias dėmesys skiriamas migruojančioms moterims ir vaikams. Siekiamas apginti žmogaus teises. Nustatyti ir sumažinti galimus rizikos taškus vykstant migracijai ar integracijos procese. Aiškios legalios struktūros sukūrimas vedantis migranto statuso keitimą į vietos gyventoją.

    8. Saugoti gyvybes ir sukurti koordinuotą tarptautinį dingusių migrantų paieškos dalinį. Sukurti dingusių migrantų paieškos ir gelbėjimo procedūras. Peržiūrėti su migracija susijusius įstatymus, kad jie nesukeltų rizikos migrantams. Įsteigiti informacijos ir komunikacijos centrus, kur galėtų kreiptis dingusių migrantų ieškantys artimieji.

    9. Kovoti prieš nelegalią migraciją, migrantų kontrabandą.

    10. Stiprinti tarptautinį kovos prieš kontrabanda žmonėmis projektą. Siekiama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, informacijos sklaidą ir veiksmus nukreiptus kovoti prieš prekybą žmonėmis, identifikuoti ir išardyti kontrabandos žmonėmis tinklus.

    11. Valstybės sienų priežiūrą pagal tarptautinį, koordinuotą susitarimą. Legalios migracijos kelių atvėrimas, nelegalios migracijos prevencija bendradarbiaujant tarpvalstybiniame lygmenyje. Probleminių vietų nustatymas, reikiamų struktūrų ir mechanizmų steigimas. Teisinės bazės peržiūra.

    12. Stiprinti aiškumą ir nuspėjamumą atliekant migracijos procedūras nustatant individo tapatybę ir jį įvertinant.

    13. Naudoti migrantų sulaikyma kaip paskutinę procedūrą kai nebėra kitų alternatyvų. Peržiūrėti ir pataisyti esamus įstatymus. Teikti teisines paslaugas sulaikytiems migrantams. Informuoti visus sulaikytus migrantus apie jų sulaikymo priežastis. Sumažinti migrantų sulaikymo žalą. Užtikrinti, kad migrantų sulaikymas vyktu pagal nustatytą tvarką atitinkančią žmogaus teisių konvencijas.

    14. Sustiprinti migrantų konsultavimą, pagalbą ir kooperacijos galimybes visuose migracijos ciklo etapuose. Įsteigti aparatą teikiantį kosnultacijas. Nustatyti tokių paslaugų ribas ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

    15. Suteikti migrantams prieigą prie būtiniausių paslaugų. Sukurti įstatymus užtikrinančius, kad nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, turtinės nuosavybės ar negalios migrantams būtų suteikiamas vienodas migranto statusas.

    16. Įgalinti migrantus ir visuomenes sudaryti sąlygas visiškam įtraukimui ir bendrumui. Siekiama sudaryti sąlygas migrantams efektyviai ir saugiai prisidėti prie visuomenės gerbūvio. Pagarbo kultūroms, tradicijoms ir papročiams puoselėjimas.

    17. Panaikinti visas diskriminacijos formas. Skatinti realų, įrodymais grįstą bendravimą formuojant požiūrį į migrantus. Bausti į migrantus nukreiptus neapykantos vedinus nusikaltimus. Slopinti netoleranciją, ksenofobiją ir rasizmą skatinančius žiniasklaidos kanalus. Formuoti teigiamą įspūdį apie migrantus juos priimančiose bendruomenėse.

    18. Siekiant atpažinti reikiamus įgūdžius ir panaudoti juos efektyviai investuoti į įgūdžių nustatymo ir paskirstymo sistemas.

    19. Suteikti galimybes migrantams ir gyventojų mažumoms pilnai prisidėti prie darnaus visuomenės vystymosi

    20. Skatinti greitesnį, saugesni ir pigesnį migrantų perkėlimo ir įtraukimo į visuomenę mechanizmą.

    21. Sukurti mechanizmą skirtą grąžinti migrantą į išvykimo vietą esant pavojui ar rizikoms numatyme atvykimo taške. Nepavykus integracijai numatytame taške siekiama gražinti migrantą į pradžios tašką ir pasirūpinti jo integracija ten.

    22. Sukurti socialinių garantijų perkėlimo iš vienos valstybės į kitą mechanizmą. Siekiama sukurti sistemą leisiančią vienos valstybės piliečiams dirbusiems ir mokėjusiems mokesčius tai valstybei persinešti socialines garantijas migruojant į kitą valstybę.

    23. Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos.

    Taikymas:
    Bendras veikimas globaliu, regioniniu, valstybiniu ir vietiniu lygmeniu. Siekis vykdyti punktuose nurodytus tikslus ir siekius. Tarptautinis bendradarbiavimas visuose lygmenyse. Komunikacijos sistemos apimančius duomenis renkančias, analizuojančius, užsienio partnerius identifikuojančius, iniciatyvas apjungiančias, efektyvumą užtikrinančius ir finansavimo galimybes atrandančius elementus. Start-up fondų steigimas skirtas finansuoti vietines iniciatyvas ir papildyti kitų fondų skiriamas lėšas. Visuotinę, viešai prieinamą informacijos platformą veikiančią kaip: įrodymų, pavyzdžių ir iniciatyvų šaltiniu, bei suteikiančią prieigą visiems norintiems prie jos prieiti. Vertinant tai, kad didžiausia migracija vyksta regionuose labiausiai skatinama yra regioninė migracijos politika.

    Yra suprantama visuomenės įtaka ir svarba priimant šiuos sprendimus, todėl yra kviečiami visi teikti susijusią informaciją, įrodymus, pavyzdžius, iniciatyvas ir rekomendacijas kurie galėtų prisidėti prie Tarptautinio saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos susitarimo. Skatiname visas valstybes nares kaip tik įmanoma greitai teikti atsaką į šį susitarimą, teikti pasiūlymus , praktines pastabas ir siūlymus pataisymams ir korekcijoms.

    Reikalaujama, kad 2019 metais įvyktų atvira ir visus įtraukianti konsultacijų sesija nusprendžianti tikslias susitarimo detales.

    Šaltinis: https://www.un.org/…/upl…/sites/51/2018/07/migration.pdf

    Mano galva šis susitarimas yra gana teisingas ir atspindi pagrindines visuomenines problemas, jis glaudžiai surištas su darnaus vystymosi planu. Tačiau šis susitarimas įtraukia tik migrantų teises ir kuria apsaugas tik jiems. Nr 17. teigia, jog siekiama panaikinti diskriminacijos formas nukreiptas prieš migrantus, tačiau visame sutarime nėra nė žodžio, jog visuomenei taip pat reikia nustatyti apsaugos reikalavimus, sumažinti grėsmei kylančiai iš migrantų. O kaip neseni pavyzdžiai parodė ir dažnai visdar rodo tokių grėsmių yra. Šiame susitarime yra nurodyta daug punktų kokių veksmų bus imtasi reguliuoti ir suvaldyti migraciją ir visi galime numatyti, kad tai skirta palaikyti saugumui ir visuomeniniui stabilumui. Tačiau nei vienas punktas tiesiogiai nenurodo siekio garantuoti migrantus priimančios visuomenės saugumo ir stabilumo. Todėl skatinu visus kreiptis į atsakingas institucijas siekiant įtvirtinti papildomą 24 punktą nurodantį, jog priimančios migrantus bendruomenės saugumas yra kertinė susitarimo dalis.

    Patinka

  2. Dėkui, Antanai, už išsamų komentarą. Atsisiunčiau ir perskaičiau visą tekstą. Ir būtent tame ir yra blogybė, kada teisingai įvardijant realią problemą ir siūlant, atrodo, logiškus sprendimus, “netyčia užmirštama“ paminėti tų sprendimų galimas pasekmes bei numatyti būdus jų išvengti. Toks Trojos arklio principas, kai viskas atrodo gražu, o viduje – kariuomenė…

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

A WordPress.com Website. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: