Praleisti ir eiti į turinį

ALGIMANTAS RUSTEIKA: Kantrybės taurė jau pilna

Mes jau pralaimėjom – kaip žmonės, kaip tauta, kaip valstybė. Mūsų tiesiog nebėra. Nes mes nuolankiai priėmėm konclagerio taisykles. Virtuvėse paburbam ir tesugebam pareikalauti nepažeisti kokių nors punktų. Ir rimtais veidais argumentuojame tais punktais.

Mano šeima ir mano namai yra šventa – tokia prigimtinė mano taisyklė, tiesa ir meilės įstatymas. Jei neužkluptų netikėtai, aršiausią gestapininką, atėjusį mano vaikų, nušaučiau iš karto ir taikyčiau mirtinai, ne į kojas. O po to tegu mane teisia, kas tik nori ir kaip nori, nes Dievas manęs tikrai nenuteis.

Kas teisėta – ne visada teisinga, Hitleris irgi atėjo į valdžią įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau už pliaukštelėjimą per užpakaliuką neklaužadai vaikų neatiminėjo nei fašistai, nei bolševikai. Atiminėja nepriklausoma Lietuva, uždraudusi naudoti jų simbolius, bet nužengusi toliau.

Švonderiai rengia reidus į šeimas ir tikrina, ar tinkamai vykdoma koks šimtas konclagerio normų, o laisvos šalies vyrai ir moterys išbalę stovi ir dreba, kad jų vaikų nepaimtų. Kažką primena, ar ne? Taip, dabar įvykį užglaistys, kokią bobelę dėl akių nubaus ir viskas liks po senovei – kitą kartą atiminės be liudininkų.

Suaugusįjį galima be teismo sulaikyti 48 valandoms. Vaikus atims be jokio teismo, pagal “trojkių“ nutarimus. Pagal kokio nors naudingo idioto anoniminį skundą, kokių net prie ruso nenagrinėdavo – į “anonimkes“ reaguodavo KGB ir GRU tik politiniais klausimais. Klykiantį vaiką laikys nežmoniškose sąlygose pusmetį ir viskas bus pagal nepriklausomos mano Tėvynės įstatymus.

Ir kas paklaus, kaip demokratijoje gali būti, kad priimami ir vykdomi įstatymai, kuriems nepritaria ir kuriais piktinasi dauguma piliečių? Ir kas atsakys, kad tai tik demokratijos imitacija pridengtas neokomunizmas, maskuojamas antikomunistiniais šūkavimais, kurį dangsto ir gina visi nuo LRT iki Prezidentės?

Vėžys neišgydomas klizmomis ir aspirinu. Tai sisteminė liga, visa, ką matome – simptomai, kurių bus vis daugiau. Būtina sugrąžinti pavogtą valstybę žmonėms ir vykdyti demokratines permainas. Tik apie tai niekas nekalba – nei politikai, nei kandidatai į prezidentus, nei protestuotojai.

Įtampa kaupiasi kasdien, o jie vis dar tikisi melu ir nutylėjimais atitolinti savo baigtį. Visada sprogsta netikėtai, dėl kokio nors eilinio įvykio, perpildžiusio taurę. Ir banga akimirksniu nuplauna politinius lavonus ir supuvusias melo valstybės konstrukcijas. Tada prireikia tikrų reformų, kurioms jau metas ruoštis.

..

..

..

..

Komentarų: 1 »

  1. Šautuvo neturiu, nušaut gestapi ninkų negalėčiau. Bet akis ta pačia minute išraučiau, jei ateitų mano anùkų. Ir joks teismas nebaisus, nors į sibirą

    Patinka

  2. Vaikas yra mažas žmogutis, jau asmenybė.Todėl ir gerbti jį reikia kaip asmenybę bet ne kaip nuosavybę. Vaikai mums nepriklaiuso, jie priklauso visuomenei. Mes laimingi kad galime juos pagimdyti ir išauginti,juos mylėti ir jais rūpintis…ir gerbti.Ne ta motina kuri pagimdė.bet ta kuri ašarą nušluostė…Jei tu savo vaiką muši,tu darai nusikaltimą prieš asmenį.Tu didelis ir stiprus – vaikas silpnas ir mažas. Manai kad esi didvyris suduodamas vaikui per užpakalį? O bobai į dantis? Taip, lietuviai kaip tauta yra dar labai laukinė . Nelabai gaila kad jos nebeliks.

    Patinka

    • Nemažai laiko praėjo – įdomu, “daliukė“ jau pasikorė iš sielvarto dėl lietuvių tautos “laukinumo“, ar vis dar kenčia? Abiem atvejais – “nelabai gaila“. 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą